Sloga ir užsikimšusi nosis – šių simptomų sunku išvengti žiemos sezonu, kai auga peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligų skaičiai. Kas bevargintų – bėganti ar užsikimšusi nosis – jums gali padėti jūros vanduo. Tik norint greičiau atsisveikinti su nepageidaujamais simptomais, svarbu žinoti, kada rinktis izotoninį jūros vandenį, o kada – hipertoninį.

„Nebuvau pareiginga pacientė, kuri tikrinasi sveikatą pagal prevencines programas, – pokalbį pradeda 52-ejų Jovita Poškuvienė, beveik prieš septynerius metus įveikusi gimdos kaklelio vėžį. – Net pajutusi pirmuosius neįprastus kūno siunčiamus signalus, neskubėjau apsilankyti pas gydytojus. Dabar žinau, kad tai yra klaidos, kurių nekartoti noriu paskatinti visas moteris.“

Daugiau nei 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų išsivysto dėl žmogaus papilomos viruso (ŽPV) pakenktų gimdos kaklelio plokščiojo epitelio ląstelių. Nuo žmogaus papilomos virusio patekimo ant gimdos kaklelio iki vėžio išsivystymo dažniausiai praeina daugiau nei 10 metų. Jei moteriai diagnozuota, kad ji yra užsikrėtusi ŽPV, dar nereiškia, kad jai būtinai išsivystys gimdos kaklelio vėžys. Priklausomai nuo amžiaus, iki 80proc. atvejų žmogaus papilomos virusas išnyksta savaime.

Nesvarbu, fizinį ar protinį darbą dirbame, anksčiau ar vėliau galime pradėti jausti nepatogumą ar net skausmus įvairiose kūno vietose. Pasiskundžiame, pakenčiame ir, būna, kad nė nespėjus apsilankyti pas medicinos specialistus, skausmas dingsta. Kineziterapeutai ragina neskubėti džiaugtis: skausmo priežastys niekur nedingo.

Visame pasaulyje ir Lietuvoje sergančiųjų tuberkulioze skaičiui nuolat mažėjant, Romainių tuberkuliozės ligoninė tapo Romainių ligonine ir yra skirta ne tik šia liga sergantiems pacientams. Daugiau apie ligoninės pokyčius ir mažėjantį sergamumą tuberkulioze pasakoja prof. Skaidrius Miliauskas, Romainių ligoninės direktorius.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje sausio 15–21 d. (3-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1309,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2-ąją metų savaitę buvo 1200,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Atsižvelgiant į sergamumo gripu ir kitomis ŪVKTI (išskyrus COVID-19) daugiametę dinamiką, šiuo metu matomas sezoniniam gripui būdingas sergamumo pakilimas. Iki pandemijos didžiausi sergamumo gripu ir kitomis ŪVKTI rodikliai buvo pasiekiami sausį–vasarį.

Ausies uždegimo skausmas neretai gali būti sulyginamas su danties skausmu. Netikėtai atsiradęs jis ilgainiui stiprėja, o vaistai nuo skausmo nebūtinai gelbsti. Kas iš tiesų gali sukelti ausies uždegimą, kokiais mitais jis apipintas, kaip numalšinti patiriamą skausmą?

Pacientai į ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojus kreipiasi dėl įvairiausių viršutinių kvėpavimo takų problemų. Viena jų – ilgalaikis vienpusis nosies užgulimas. Jis gali būti lydimas ir tokių simptomų, kaip pūlingo sekreto tekėjimas, kraujavimas iš nosies, nosies sausumas, skausmas ir kt.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2023 m. Europoje išaugo sergamumas kokliušu, pvz., Danijoje buvo užregistruotas 6 061 kokliušo atvejis (rodiklis siekė 102,2 atvejo 100 tūkst. gyv.), Kroatijoje – 4 851 (125,3 atvejo 100 tūkst. gyv.). Mažėjant paskiepytų vaikų skaičiui, kyla grėsmė atsirasti naujiems ligos atvejams ir kilti protrūkiams. Todėl labai svarbu nepamiršti efektyviausios priemonės, apsaugančios nuo kokliušo – skiepų. Kada reikia skiepytis nuo šios ligos, skaitykite pranešime.